skubėti

skubėti
skubė́ti, skùba, -ė́jo intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ; I, M, LL169, Ser, skūbė́ti BzF171 1. Ch11PvK15,34 stengtis greitai ką padaryti, atlikti: Skubù į darbą, t. y. ninku J. Tatai toks ūkininkas buvo, didliai baisiai skubė́jo į darbą pulti Gršl. Kurs skùba rėdyti į kelionę, tas rangus J. Motriškos lig Gavėnės kuls, nu kovo penkioliktos mes, aus, skubė́s Gd. A tu skūbì? Prk. Jug visų supuvo šienas, skùba čia šienauti Jdr. Ievos žyda – skubė́kiam sėti avižas Pln. Ale skubė́si rytmetė[je], jerau: čia reik pusrytį išvirti, čia vaikis i piemuo – visus pašerti, aprūpinti Sd. Kai skubi, tai ir nesiseka LTR(Kš). Skubu atrašyti į Tamstos laišką J.Jabl. Parvykęs namo, jis neskubėdamas išlipo iš vežimo P.Cvir. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem. Pasklidusios po ganyklą karvės lupa žolę su rasa, nepakeldamos galvų, skubėdamos V.Bub. Ji visuomet skuba ir niekuomet nesuspėja rš. Žinai, pirmu jau į tą mokyklą taip jau neskubė́jo leisti Kv. Visi spaustuvių specialistai neskubėjo atskleisti savo darbo paslapčių. Bijojo jaunųjų pralenkiami J.Balt. | tr.: Dabar jau skubėkit pusrytį J.Jabl(Žem). | prk.: Ruduo skubėjo rinkti nuo medžių paskutinius lapus J.Gruš. Pavasarėjanti saulutė ne taip beskubėjo į laidą rš. Gali duoti su trinka į raudoną molį – neskuba sutrūkti Šts. Žydėkit, skubėkit, žali žolynėliai, ba jau ir ateina šaltas rudenėlis (d.) Kb. ^ Skubėk, jei nori sugaišti Sch96(Rg). Neskubėk, darbo imdamasis, skubėk, darbą pradėjęs LTR(Vl). Kam skubėt – mūsų diena, mūsų naktis LTsV361(Plng). Skubėk: ir ši diena būs su vakaru LTR(ž.). Ko teip skubi – jug ne varpa linksta Dr. Tik blusą gaudyti reikia skubėti rš. Skubù skubù, galva šlapia (taip erzinama raginantį skubėti) Krš. Jeigu taip skubė́si, niekur nepaspėsi Upn. Ateina neskubėdamas, išeina nelydimas KrvP(Ut). | refl. I: Nesiskubėdami išsitraukia avinmašnius ar paršiapūslius su smirdančiu bakūnu Vaižg. Nesiskubėkita, lis dar negreitai V.Krėv.
nesiskubėtinai adv. I.
2. Als, Šts skubiai eiti, važiuoti, plaukti: Ir jie skubėjo gelbėti J.Jabl. Ko teip skubì kaip velnias peklos gesinti? Slnt. Skuba kaip biesai į Šatriją Žr. Kur teip skubì, ka aš tavęs niekaip privyt nepriveikiu?! Skrb. Ir Joniukas jau greitais, tvirtais žingsniais skuba miestelin, kuone tekinas J.Bil. Saulutė leidžias vakaruos; skubėk namo, skubėk, Kastyti! Mair. Sakė graudžius pamokslus, kurių tūkstančiai žmonių skubėjo klausyti M.Valanč. O traukinys vis bėgo ir skubėjo į priekį rš. | prk.: Po ledu skuba vanduo. Greit atbus upės rš. Skuba pažemiu išdrikę debesys rš. Visur taip nyku, tik šuoliais pilkos dienos skuba rš. | refl. prk.: Skubasi vanduo nuo kalno JD332. 3. užbėgti (apie laikrodį): Laikrodis penkiomis minutėmis (penkias minutes) skùba DŽ1. \ skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; nuskubėti; paskubėti; parskubėti; praskubėti; priskubėti; suskubėti; užskubėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • skubėti — vksm. Visi̇̀ di̇̀rba, skùba, nóri greičiaũ bai̇̃gti dárbą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vyti — 1 vyti, vẽja (vìja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD137, vỹna), vìjo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW 1. tr. Q282, SD1128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą vyt kur tuos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priskubėti — priskubėti, prìskuba, ėjo intr. 1. suskubti, spėti: Aš prìskubu atsinešti greitai J. 2. skubiai prisirinkti: Prigužėjo priskubėjo pilnas kiemas žmonių J.Balt. 3. skubiai prisiartinti: Laurynas priskubėjo prie Stanislovo, užstojo iš priekio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skubinti — skùbinti ( yti K), ina, ino K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD307, N, LL232, Ser žr. skubėti: 1. Reikia skùbyt darbuit Lp. Vakar, bulbas rinkdama, net užkaitau, kap skùbinau Vlk. Tai jau turi skùbyt kult Dkš. Reikia karvę skùbyt anksti milžt Jrb.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skubėjimas — sm. (1) 1. Sut, I, M, J, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ → skubėti 1: Į spaudos kalbą įvairių tipų klaidos ir netikslumai daugiausia braunasi dėl skubėjimo KlK7,9. Tu per tą savo skubėjimą ir galvą užmirši Prn. Visų veidai įkaitę nuo skubėjimo rš. Toksai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suskubėti — suskubėti, sùskuba, ėjo intr. DŽ1 1. suspėti: Ji visur sùskuba apsisukti NdŽ. Žvejai vos besuskubėjo į miestą įsmukti S.Dauk. Vos suskubėjusys Raseiniūse įsikurti M.Valanč. Nesirūpink, mergužėle, rankšluosčiu nešluostysi [ašarėlių]; nušluostysi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplepėti — apiplepėti, apìplepa, ėjo 1. tr. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepėjot Kp. 2. tr. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa Kt. 3. refl. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepėjau, dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ardinėti — 2 ardinėti, ėja, ėjo žr. arinėti 1: Ans dirvas ardinėja J. Atsileidęs ardinėju, kad nėkas ant sprando nesto[ja], ko skubėti Brs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”